Kas yra KSRF ir kodėl tai svarbu suprasti
KSRF – Kremliaus saugumo ir referencinės propagandos sistema – nėra viena organizacija ar vienas kanalas. Tai veikiau ekosistema: tinklų, naratyvų ir koordinuotų veiksmų visuma, kuria Rusija siekia formuoti informacinę erdvę toli už savo sienų. Daugelis žmonių mano, kad propaganda – tai tiesiog melas. Bet tikrovė sudėtingesnė. Efektyvi propaganda dažnai remiasi pusiau tiesa, selektyviai parinktais faktais ir emociškai kraunančiais kadrais.
Norint ją atpažinti, reikia suprasti, kaip ji veikia iš vidaus.
Pirmasis žingsnis: naratyvo kūrimas
Viskas prasideda nuo pagrindinio naratyvo – dažniausiai paprasto, lengvai įsimenamo teiginio. Pavyzdžiui: „Vakarai yra agresyvūs”, „Ukraina yra fašistinė valstybė” arba „NATO kelia grėsmę Rusijai”. Šie teiginiai nėra atsitiktiniai – jie kruopščiai testuojami ir pritaikomi konkrečioms auditorijoms.
Kremliaus propagandistai gerai išmano tai, ką psichologai vadina „iliuzinio tiesos efektu” – kuo dažniau žmogus girdi tą patį teiginį, tuo labiau jis pradeda juo tikėti, net jei iš pradžių jis atrodė absurdiškas. Todėl tas pats naratyvas kartojamas per dešimtis skirtingų kanalų.
Antrasis žingsnis: kanalų tinklas
Kai naratyvas sukurtas, jis pradeda kelionę per kruopščiai sukonstruotą kanalų tinklą. Pirmiausia – oficialūs valstybiniai media: RT, Sputnik, TASS. Jie suteikia „patikimumo” fasadą. Tada naratyvas keliauja į pusiau nepriklausomus portalus, kurie formaliai neturi ryšio su Kremliumi, tačiau finansuojami per nepermatomus tarpininkus.
Galiausiai – socialiniai tinklai. Čia į darbą įsijungia botai ir koordinuoti troliai, kurie dirbtinai padidina turinio matomumą, kuria diskusijų iliuziją ir atakuoja kritinius balsus. Tyrėjai iš „EU DisinfoLab” ne kartą dokumentavo, kaip vienas ir tas pats tekstas per kelias valandas pasirodo šimtuose skirtingų svetainių – nuo Vokietijos iki Indijos.
Trečiasis žingsnis: lokalaus patikimumo kūrimas
Vienas iš subtiliausių Kremliaus propagandos elementų – gebėjimas prisitaikyti prie vietinės auditorijos. Lietuvoje skleidžiami naratyvai apie „istorines skriaudas” ir „rusų mažumos diskriminaciją”. Prancūzijoje – apie „suverenitetą” ir „Vašingtono diktatą”. Afrikoje – apie „neokolonializmą”.
Kiekvienas naratyvas skirtas paliesti konkrečios visuomenės jautrias vietas. Tai nėra improvizacija – tai sisteminis darbas, kuriam naudojami sociologiniai duomenys, fokusuotų grupių tyrimai ir net akademiniai šaltiniai apie kultūrinius skirtumus.
Ketvirtasis žingsnis: tikrovės drumstimas
Vienas iš pagrindinių KSRF propagandos tikslų nėra įtikinti žmones konkrečia versija – tai per sunku. Tikslas yra sukurti informacinį chaosą: tokią situaciją, kai žmogus nebežino, kuo tikėti. Kai viskas atrodo abejotina, žmonės linksta pasyviai priimti status quo arba tiesiog nusivilia ir nustoja domėtis.
Šis efektas ypač pavojingas demokratinėse visuomenėse, kur informuotas pilietis yra sistemos pagrindas. Kai pilietis abejoja viskuo – jis tampa lengviau manipuliuojamas.
Ką mes galime padaryti su šia žinija
Suprasti propagandos mechaniką – tai ne paranoja, o elementarus medijų raštingumas. Kai matome sensacingą antraštę, verta sustoti ir paklausti: kas tai skelbia? Kokia šaltinių grandinė? Ar tas pats naratyvas kartojasi keliuose kanaluose, kurie formaliai „nesusiję”?
Kremliaus propagandos sistema yra sudėtinga, bet ne neįveikiama. Ji veikia geriausiai tada, kai auditorija yra pasyvi ir nekritiškai priima informaciją. Kiekvienas žmogus, kuris išmoksta užduoti tinkamus klausimus, tampa mažiau pažeidžiamas – ir tuo pačiu mažiau naudingu šios sistemos taikinys. O tai, kaip bebūtų, yra ir asmeninis, ir kolektyvinis apsaugos mechanizmas.