Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo veikla retai patenka į plačiąją viešumą – dažniausiai apie jo sprendimus sužinome tik iš metinių ataskaitų arba trumpų pranešimų spaudai. Tačiau sportinėje bendruomenėje, tarp klubų vadovų ir federacijų atstovų, jau kurį laiką sklando kalbos apie pokyčius, kurie 2026 metais gali iš esmės pakeisti finansavimo tvarką ir prioritetus. Nors dalis šios informacijos lieka neformalių pokalbių lygmenyje, verta apžvelgti, ko galima tikėtis.

Regioninio sporto finansavimas gali būti peržiūrėtas iš esmės

Ilgą laiką didžioji dalis lėšų atitekdavo didiesiems miestų klubams ir olimpinių sporto šakų federacijoms. Tačiau pasitaikė signalų, kad fondo viduje diskutuojama apie proporcijų keitimą – daugiau lėšų skiriant regioniniams sporto klubams, kurie iki šiol turėjo verstis su minimaliu biudžetu. Jei tokia kryptis įsitvirtintų, mažesniuose miestuose veikiantys treneriai ir sportininkai pagaliau galėtų tikėtis stabilesnio finansavimo, nebe tik projektinio.

Jaunimo sportui – atskira finansavimo linija

Kita kryptis, apie kurią kalbama neformaliuose susitikimuose, susijusi su vaikų ir jaunimo sportu. Iki šiol šios programos dažnai buvo sujungtos su bendru sporto klubų finansavimu, todėl konkurencija dėl lėšų vyko tarp skirtingo amžiaus grupių ir tikslų. Numatoma, kad gali būti sukurta atskira biudžeto eilutė, orientuota tik į jaunimo užimtumą ir talentų atradimą – tai reikštų didesnį skaidrumą, bet kartu ir naujus atskaitomybės reikalavimus klubams.

Skaitmeninė atskaitomybė vietoj popierinių ataskaitų

Sportinės organizacijos jau kuris laikas skundžiasi biurokratine našta – finansavimo gavimas reikalauja gausybės dokumentų, kurių pildymas atima laiko iš tiesioginio darbo su sportininkais. Sklando informacija, kad fondas ruošiasi diegti skaitmeninę platformą, per kurią ataskaitos būtų pateikiamos automatiškai, susiejant duomenis su mokesčių inspekcija ir kitomis institucijomis. Ambicija skamba patraukliai, tačiau įgyvendinimas priklausys nuo to, kiek lėšų bus skirta pačiai sistemai sukurti.

Prioritetas – sportui su negalia

Vienas iš pokyčių, kuris jau seniai laukiamas, susijęs su parasportu. Iki šiol šios srities finansavimas buvo neproporcingai mažas, lyginant su rezultatais, kuriuos Lietuvos parasportininkai pasiekia tarptautiniu lygiu. Yra ženklų, kad 2026 metų biudžete šiai sričiai bus skirtas atskiras, aiškiai apibrėžtas finansavimo krepšelis, o ne likutinės lėšos, kaip būdavo anksčiau.

Privataus kapitalo pritraukimo mechanizmas

Paskutinis, bet ne mažiau svarbus aspektas – kalbos apie mechanizmą, skatinantį privačias investicijas į sportą per mokesčių lengvatas ar bendro finansavimo modelius. Jei toks sprendimas būtų priimtas, valstybės lėšos veiktų kaip papildomas svertas, o ne vienintelis finansavimo šaltinis. Tai leistų klubams ir federacijoms mažiau priklausyti nuo vienos institucijos sprendimų ir ieškoti platesnės finansinės bazės.

Ką tai reiškia sporto bendruomenei jau šiandien

Visi šie punktai kol kas priklauso spėjimų ir neformalios informacijos kategorijai – oficialūs sprendimai bus žinomi tik tada, kai fondas juos paskelbs viešai. Tačiau pati diskusijų kryptis rodo, kad sistema bando prisitaikyti prie realybės: mažesni klubai reikalauja daugiau dėmesio, jaunimo sportas nebenori būti antraeilis, o parasportas pagaliau siekia lygiavertio pripažinimo. Nepriklausomai nuo to, kiek iš šių idėjų realiai įgyvendinama, jau pats faktas, kad jos aptariamos, rodo – Lietuvos sporto finansavimo modelis stovi ties pokyčių slenksčiu, ir 2026 metai gali tapti riba tarp senos ir naujos sistemos.