Kas yra KSRF ir kodėl tai svarbu suprasti

Kalbant apie Rusijos propagandos mašiną, dažniausiai minimos RT ar Sputnik žiniasklaidos priemonės. Tačiau Kremlius jau seniai suprato, kad atvirą propagandą žmonės atpažįsta ir atmeta. Todėl buvo sukurtos subtilesnės struktūros – viena iš jų yra KSRF (Комитет спасения России и Фронт, arba panašūs dariniai, veikiantys po šiuo akronimu skirtingose šalyse). Šios organizacijos veikia kaip pilietinės iniciatyvos, tačiau iš tikrųjų yra koordinuojamos iš Maskvos.

Svarbu suprasti vieną dalyką: dezinformacija veikia ne todėl, kad žmonės yra kvaili. Ji veikia todėl, kad yra kruopščiai suprojektuota taip, kad atrodytų patikima.

Kaip veikia propagandos sklaidos mechanizmas

KSRF tipo struktūros naudoja kelių pakopų modelį. Pirmiausia sukuriamas „nepriklausomas” šaltinis – dažniausiai svetainė ar socialinių tinklų paskyra, kuri iš pirmo žvilgsnio atrodo kaip pilietinė žiniasklaida. Turinys ten dedamas mišrus: dalis tikrų, patikrinamų naujienų, dalis – kruopščiai suformuluotų naratyvų.

Štai kodėl tai pavojinga: kai žmogus pamato, kad šaltinis keletą kartų parašė tiesą, jis pradeda jam pasitikėti. O tada ateina dezinformacijos dozė – ir ji priimama be kritinio filtro.

Antrasis etapas – turinio amplifikacija. Naudojami botai, koordinuotos paskyros ir realūs žmonės (dažnai nesuvokiantys, kad yra manipuliuojami), kurie tą turinį platina. Tyrėjai iš „EU DisinfoLab” ir „DFRLab” yra dokumentavę, kaip vienas Maskvoje sukurtas naratyvas per 48 valandas pasiekia dešimtis tūkstančių žmonių Baltijos šalyse.

Konkretūs naratyvai ir jų anatomija

KSRF tipo propagandos naratyvai retai būna tiesioginiai melavimai. Dažniausiai jie remiasi pusiau tiesa – kai tikras faktas apgaubiamas klaidingu kontekstu. Pavyzdžiui, tikra žinia apie ekonomines problemas Lietuvoje pateikiama taip, lyg jos būtų tiesiogiai susijusios su NATO narystė ar sankcijomis Rusijai.

Kitas dažnas metodas – tapatybės erozija. Kuriami naratyvai, skirti skaldyti visuomenę pagal etninius, religinius ar socialinius pjūvius. Lietuvos atveju tai gali būti pasakojimai apie „diskriminuojamus” rusiškai kalbančius gyventojus, net jei tokios diskriminacijos faktai yra išgalvoti arba smarkiai išpūsti.

Trečias instrumentas – institucijų diskreditavimas. Nuosekliai kenkiama pasitikėjimui žiniasklaida, teismais, valdžia. Tikslas – ne įtikinti žmones kažkuo konkrečiu, o sukelti bendrą abejonę: „visi meluoja, niekuo negalima tikėti.” Kai žmogus pasiekia tokią būseną, jis tampa imlus bet kokiai alternatyviai versijai.

Kodėl tai sunku atpažinti ir ką galima padaryti

Viena iš pagrindinių problemų – mes linkę tikrinti informaciją, kuri mums atrodo įtartina. Tačiau propagandos dizaineriai puikiai žino šią mūsų silpnybę ir kuria turinį, kuris neatrodo įtartinas. Jis atitinka mūsų jau turimus įsitikinimus, patvirtina tai, ką norime girdėti.

Medijų raštingumas čia yra ne abstrakti sąvoka, o konkretus įgūdžių rinkinys. Keletas praktinių dalykų, kuriuos verta įsidėmėti:

• Prieš dalindamasis informacija, patikrink, kas yra pirminis šaltinis – ne tas, kuris perpasakoja, o tas, kuris pirmą kartą paskelbė
• Atkreipk dėmesį į emocijų intensyvumą – jei turinys sukelia stiprų pasipiktinimą ar baimę, tai gali būti signalas sustoti ir pagalvoti
• Naudok faktų tikrinimo įrankius: „Demaskuok.lt”, „Delfi faktai”, tarptautiniai „Snopes” ar „Bellingcat”
• Stebėk, ar šaltinis nuosekliai remia vieną geopolitinę poziciją – tai nereiškia, kad jis meluoja, bet yra priežastis būti atidesniam

Žinojimas kaip apsauga

Kremliaus propagandos mašina yra reali, gerai finansuojama ir nuolat tobulinama. KSRF tipo struktūros – tik vienas iš jos elementų, tačiau ypač klastingas būtent dėl savo neva „pilietinio” veido. Suprasti, kaip tai veikia, nėra paranoja – tai elementari informacinė higiena šiuolaikiniame pasaulyje.

Geras žurnalistas Andrejus Soldatovas, ilgus metus tyręs Rusijos specialiąsias tarnybas, yra sakęs, kad geriausia apsauga nuo dezinformacijos – ne cenzūra, o supratimas. Kai žinai, kaip veikia manipuliacija, ji praranda dalį savo galios. Ir tai galioja ne tik Kremliaus propagandai – bet bet kokiam bandymui valdyti tavo mąstymą per informaciją.